atsisveikinimas
tyloje
už ribos neapčiuopiamos
neregimos
taip
trapiai
taip
ryškiai dūžtančios
tarsi ašmenimis
juntamos
užmerki akis ir pakyli
giesmei
aukštyn
sunertos rankos
našlaitę glosto
mintys
ramybėn
išsilaisvinus siela
dar kartą įkvėpia
šiltai mėlyną vasaros vakarą
nebegirdėti skausmingo alsavimo
šypsos dangus Tavo palaimintam
žingsniui