Pasikalbėjimas su sraige

Saulės nušviestu taku
Ne viena šiandien skubu.
Iš paskos man šlepsi sraigė,
Ta mažutė visureigė.

Sraige, sraige lėtapėde,
Ko savam namely sėdi?
Sraige, sraige, saulė šypsos,
Ragučius iškišk ir viskas!

Jau bitutės žieduos blindės...
Ko namelin tu įlindus?
O ta šliaužia palei taką
Ir visai man neatsako.

Slenka tolin, lipnų padą
Ant takučio baugščiai deda
Ir, aplenkus paparčius,
Rodo savo ragučius.

Sraige, sraige vynuogine,
Ar tau gera papartyne?
Pasirodyt pasiryžai,
Gal tu nori į Paryžių?

Šliaužia sraigė palei taką
Ir vis tiek man neatsako.
sada