Tiesia margą vaivorykštės tiltą
Debesėlio nutįsę kraštai,
Aš ant jo nešiu svają ir viltį,
Kad žinočiau, jog tu jas matai.
Skrydžio džiaugsmas pripildys krūtinę,
Užgiedos tartum paukštė širdis,
Nes nuraudus žara rytmetinė
Nebeklaus, kaip praėjo naktis.

           Laikas - šuoliais, nartus tartum žirgas,
           Tiktai mums - kaip minutė diena,
           O ant pievos vaivorykštė žvilga,
           Milijardais lašų pažerta.
           Noriu jaust tavo degantį kraują,
           Likti vasaroj šioj amžinai
           Ir vaivorykštės tiltu keliauti,
           Per kurį tu mane pažinai.