Ant išbalusio popieriaus lapo
Figūrom bereikšmėm ir žodžiais
Žmogaus netikrumas saldus įrašytas,
Pasakyčiau, kurio, deja, nematyti...

Lyg po šalmu paslėptos mintys,
o iš lūpų tartum sklistų daina –
Liežuvis su širdim susipykęs –
Ant melo siūlo pasikorusi tiesa...

Išblukusia šypsena veide ranka moji,
Prašau, nekviesk daugiau manęs vidun...
Nebenoriu matyt, kaip tiesą linčiuoji –
nebetikiu tavim ir nebetikiu žmogum...