10

vakarop saulė pakrypus
vyrai geria alų
ilga kalba apie dienas metus
būtas nebūtas nuoskaudas
sudužę metai gęsta pavargusiose akyse
ir gyslose pulsuoja liūdnas kraujas
kai vakaras ištįsta tarsi Dali laikrodis
bet reikia grįžt namo
kur laukia ir nelaukia
ir atilsiui nakties
atiduot rankas

11

ryškėjo vasaros diena
suplėšiusi debesų drobes
o aš stovėjau po dangum
po viltimi kuri į rytą ves
bet gulė nejučiom mintin
atodūsių neramios godos
ir patikėjau kad jinai nuves
kur žodžiai ir širdis raudos
bet viskas buvo paika ir saldu
kai dienos plėšė grandines
nakties sargai akylūs
jau laukė prietemoj manęs

12

jisai atėjo nakčia
juodasis angelas
manų dienų teisėjas
ir bylą be baigties
prisiekusioms dienoms grąžino
ramybei grandines sunkias uždėjęs
juodasis angelas
be baltojo žinios

tęsinys bus