Liepos 6-oji, gražiausioji šventė -
Valstybės gimimo diena,
Kai Lietuvos vardą pasauliui paskelbė
Karaliaus šventa karūna.

Nuo tolei valstybė, Europos valstybė,
Žodžiuos – saldumas medaus,
Mindaugo, Vytauto sukurtos tvirtybės,
Rodėsi, nieks nesugriaus.

Lietuva – ne vien girios ir vyrai barzdoti,
Ne tik kalavijai, eiklieji žirgai.
Lietuva – beribiai laukai, tolimų žemių plotai,
Ryžtingi valdovai, jų narsūs kariai.

Minėsim Tėvynę, Didžiąją Lietuvą...
Protėvių šlove, kur tu esi?
Gal veltui himną didvyriams giedame,
Kai pergalių žygiai tokie tolimi.

Kas buvusią  garbę ir naują karūną
Iš meilės ir darbo Tėvynei uždės?
Kas priesaikai ryšis – Lietuva tegul būna
Žemės ryškiausia žvaigždė!

Prezidento palydoj neieškokim didvyrių,
Nebus jų partiniam Seime,
Paauksuoti turtuoliai, tautybę pamynę,
Po Eurą už raidę parduos ir tave.

.......................................................

Žydi liepos ir trispalvės plaikstos,
Plaukia upėmis vandenys gilūs,
Stovi Motina, ranką jos laiko
Ąžuolėlis, laisvei išsaugoti gimęs.

Nemuno žemė žydės, apgins ją sūnus,
Žaibu dar švytruos kalavijas,
Lietuvos vardas čia buvo ir bus,
Šimtmečių rūdžių nebijom.