Ciklas ,,Tamsos švytėjimas

4

ant slenksčio prigludusi saulės valanda
ir akmenų tyli ramybė
tos prietemos vakarės ramumoj
mane sutiko be kalbų be lemiančių ženklų
vien tereikėjo nusilenkt tai tylai
ir į maldos tėkmes panert rankas

5

saulė sklandė
dienovidinių tinkle
virš paukščių numarinto šilo
ir sutemų sesuo neskubino
žvaigždėtosios drobulės tiesti
aš vieškeliui atidaviau mintis
iš nuovargio nusvyrusias rankas
ilgųjų valandų kuprotą tylą
ir viskas buvo rodos taip arti
ir taip toli

5

ant stalo išdėliotas laikas
ligos nuoskaudos sudužę indai
(o gal mintys?)
aš valgau palinkėjęs sau skalsos
aš valgau o gerklėj bežadė vasara
ir duonos riekės už anties
pailsusi viltis glaudžiasi
prie virpančios manos širdies
o vakaras toli toli
kai valgau rodos
paskutinę vakarienę

tęsinys bus
Antanas Gintautas