1

trapūs tamsos pirštai
švelniai glostė mano veidą
žvaigždėtos nakties akys žvelgė sielos gelmėn
stangrus juodas kūnas alsiai gundė ir vedė tenai
kur nakties paslaptingoje menėje
šoko mano pavargusios mintys

2

neskubėk
ir nė žingsnio į šalį
nakties sargybiniai
lyg kurtai budrūs
ir valandų nusmailintosios strėlės
man skaudžiai į krūtinę remias
miražas Pažadėtos žemės
užgęsta paukščio akyse
ir sutemos paženklintam kely
einu nelaisvės alkanu žingsniu

3

tu atėjau tamsos šydu uždengus
stamantrią praeities figūrą
o aš pailsusių minčių tėkmėj
nesuradau nei tavo veido nei akių
kas tu? manęs paklausei palengva
ir iš kokių dienų esi čionai atėjęs

p.s. tęsinys bus
nežinomas keleivi tolių piligrime
ir atsako neradęs lyg išvytas
aš vėl į nakties kelią išėjau