...........
Ilgai gyvenau rytoj –
Tik šiandien supratau tai.
Vakar dienos palaužtais sparnais
Mosikavau pakilt per ilgai...
Bet, gal liko kiek, ten – rytoj?
Vakar neliko – pasunkėjo našta...
Nuskaidrėjo norai, išdilo viltys.
Paliko nedaug: buvo... praėjo,
Kažkas panašaus į baronkos vidurį,
Kurio niekada neturėjau...