Aš Plateliuose pirmą kartą,
Kur nuostabiausi ežerai.
Čia atvažiuoti buvo verta,
Kur tvyro pasakų kerai.

Kur žmonės nuoširdūs ir gražūs,
O jų kalba tarsi daina.
Klausaisi jų ir vis dar maža,
Klausais ir vis dar negana.

Kur saugomi tautos lobynai.
Kur radome naujų draugų,
Paklaidžioti miškų kemsynais,
Suprast, kaip visa tai brangu.

Praeiti stacijų takeliais,
Pasigrožėti ežerais.
Stabėt ryte, kaip saulė kelias,
Nuo uosio sklaidosi kerai.

Kaip skuba raganos į raistą
Ir gaubiasi miglų skara,
Čia niekam neatrodo keista,
Kad pasakų vis dar yra.