–––
Pakelėj tik rugiai
ir raudonos aguonos,
net už greitį
taip noris greičiau net už laiką,
kai dūžta į stiklą drugiai –
toks likimas trapus,
ne, ne metas galvot apie baigtį,
šitaip lekia pro šalį,
taip lekia...
o tu man sakei –
smūgis
dar kart
dar kar tą
...saulė per ryški...
tik neužsimerkt
ne
boružė prabėga
bėgiais blakstienų
aš smilga?
per ryški...
pasiilgau
žemės
ražienų
ir
ir
...kad taip šviesiai...
pieno
motinos
pieno
išsitiesia pirštai
taškas – brūkšnys – tiesė
ar šitaip žmogus, Dieve,
ar šitaip aš –––