vėjų močia

aš su jumis ir jumyse
benamio aimana jo delnas
tylia liūtim tamsia gatve
į klampią sielą atkeliauju

aš iš lemties iš praeities
iš porytojaus lengvo rūbo
iš prasidėjusios baigties
iš abejojimo  kai skubat

aš viršuje ir apačioj
žemiau tik dangūs*
rytas brėkšta
aš netikėjimo pradžioj
kai prasižiojat keikti miestą

aš jūsų tarpe kiekvienam
name ir kiekvienoj pašiūrėj
aš virš tamsos ir ne šviesa
suplyšus vakar laivo burė

ir jūs pažįstate mane
ir droviai sukat baltus veidus
nes žinote kad savyje
nešu kas liko neatleidus

aš ateinu
ir savyje
nešu kiekvieno alkio skonį
balsai aplink pilka bite
susiuvo ašaras į korį






_____________________________________
* \"Žemiau tik dangūs \" - eilutė iš D. Razausko dainos
anamcara