vėjų močia
aš su jumis ir jumyse
benamio aimana jo delnas
tylia liūtim tamsia gatve
į klampią sielą atkeliauju
aš iš lemties iš praeities
iš porytojaus lengvo rūbo
iš prasidėjusios baigties
iš abejojimo kai skubat
aš viršuje ir apačioj
žemiau tik dangūs*
rytas brėkšta
aš netikėjimo pradžioj
kai prasižiojat keikti miestą
aš jūsų tarpe kiekvienam
name ir kiekvienoj pašiūrėj
aš virš tamsos ir ne šviesa
suplyšus vakar laivo burė
ir jūs pažįstate mane
ir droviai sukat baltus veidus
nes žinote kad savyje
nešu kas liko neatleidus
aš ateinu
ir savyje
nešu kiekvieno alkio skonį
balsai aplink pilka bite
susiuvo ašaras į korį
_____________________________________
* \"Žemiau tik dangūs \" - eilutė iš D. Razausko dainos