Meile mano,
kuri su manim
buvai,
esi
ir būsi-

išsiplėšk
iš pirmadienio
ūkanų,
iš praeities,
pažymėtos
geliančiu
noru
suprasti:

  kas esi?
  kodėl?
  ar ilgai?

Kokį vardą
parinksime
mūsų romantikai,
pagarbai
ir atidumui,
mūsų ateitį
žudančiai
aistrai?-

nes vis vien
kada nors
visa tai
pasibaigs -

liksim,
žinantys
savo vertę,
vieniši
atsiskyrėliai,
patys
pasmerkę save
vienatvei
ir liūdesiui,

kuris stovi
už kambario
durų
ir kartoja
kas vakarą:

    sapnas
    tarp jūsų,
    tik sapnas -
    dabar
    ir per amžių
    amžius! - - -

...bet vis vieną
sakau:

meile mano,
    vakar,
    šiandien,
    rytoj-
    VISADA! -
buvai,
esi,
ir būsi! -  -  -
-  -  -  -  -  -