septynios dienos

Septynios dienos.
Dvidešimt keturios valandos.
Ruduo,žiema,pavasaris,vasara...ruduo...
Šešiasdešimt sekundžių.
Sekundė.
Išplėšti, sutrinti, išmesti...Prarasti.
...

Tik-tik-tik.
Širdis kaip laikrodis dunksi.
Sunki kaip akmuo danguje.
Ar galiu tavo vardą iš naujo išburti,
Ne savo, kitoj širdyje.

Kaip šuo sukandęs dantis,
Savo namus degančius gina.
Taip aš pro tavo nuleistus pečius
Į Dabartį skylančią žiūriu.
...

Lietaus lašai bėga  veidu,
Paklaikusiose akyse slėpdamas ašaras,
Kai kartoji man vėl ir vėl iš naujo:
„Prisimeni? Aš tavo tu mano per amžius... visada...
Priimeni?“
...

Kokioj tikrovėj reikia būti,
Kad suprastum, jog tai kuo kvėpuoji -  ne tau,
Kai širdis dūžta į milijonus žibučių,
Nuvytusių saulėtam Kažkur.
...
... Aš prisimenu, mano mielas...
...
Nuplėšk mano veidą,
Sudraskyk rankas.
Nei šypsnio, nei prisilietimo daugiau nebenoriu.
Jei šalia nėra jo, nebėra ir manęs.
...
Septynios dienos.
Dvidešimt keturios valandos.
Ruduo,žiema,pavasaris,vasara...ruduo...
Šešiasdešimt sekundžių.
Sekundė.
Išplėšti, sutrinti, išmesti...
lietus