tylėk
it giesmės
tyloje pakibę kregždės
išnėrę iš dangaus žiočių
į nerimą kasdienį nusileido
spalvas karpydamos sparnais
meldžiu
dar naktį pasilik ramybėj
dar vieną plytą rūko pilyje
įdėk
kol siela neužmigo
ir debesį bučiuodamas
tylėk
anamcara