tylos atspindžiai
motinos vyzdžiuose

vilnonės kojinės
nebyliai nuslysta
raudonom parketlentėm

sumigę brangiausi

užsnigo dievai šaltą sausį
ir vejasi žilos jų sruogos
aplimpa veltinius batus
neiššukuosi
suledėjusiais pirštais

tad motina laužo
pernykščių aviečių šakas
virsis gėralą šiltą
tirpdys rankas
išbėrusį šaltį

akla naktis

tyla sustoja priešais veidrodį
ilgi ir šviesūs palaidi plaukai
nuraudęs veidas
prieblanda
ir senas stalas