Aš jau kartą buvau pelkės sesė
Ir išmindžiotos vejos duktė.
Ryto  paukščiai palaukėje lesė  –
Kad neverkčiau – likau nebylė.
O dabar nekviesti sugūžėjo
Vėjo broliai – pasupo nakty
Ir į kūną  lietum įsiliejo
Tarsi būtų kadais artimi -
Rūtą laimino, kupoles skynė,
Pynė giesmę iš ryto miglų.
Kad pagarbintų laumes pelkyne -
Mano seses po šėlsmo naktų.