***




--- aš kartais vien tik troškuliu gyva ---
kai niekuo tampa viskas --- viskas niekuo
ateik į sausrą vėju, sugrįžki su audra
ištirpstant horizontui kol kontūrų nelieka



susuk į kilimą nakties ir išsinešk neklausęs
- kai viskas, ką žinau, tik tai, kad tu šalia -
ir degančius miražus nuplauk lašais didžiausiais
ir virpančioj sekundėj - išplėšk mane iš čia



sušildyk ežerus --- taip trokštu vėl panirti
išlaisvink plaukus pirštais kai stovim lietuje
ir leisk kiekvieną naktį vandens spalvom prisirpti
--- išsaugot tavo skonį pačiam audros centre ---





***