Nuogi jausmų delnai
Pro tylą samanotą
Atmintį vangiai paliečia.

Apaugusi dirvonu nuodėmė,
Išpažinta seniai,
Žaliuojančia žaizda nuplaukia.

Tik vakaro varpai
Vargonų skambesiu nulydi.
Upokšnio srovę rimstančią

Pasiglemžia bažnyčios
Bokštas vienišas.
Pabyra sauja žemuogių...

Nuogi jausmų delnai.
O smilgų pievoje vien
Kvapnūs dilgėlynai snaudžia.