Sveika Daliuta,

Leisk mon Tavi vadinti Daliuta. Tas tap gražee skomb. Daliuta... Dalija Dalė jau visai ne tas. Baseli irgi labaa gražee.
Ti ka i aš tuoki pat lebeda. Juk mona dukteris tik viduriene šimeeta tebaigi. Kor patrauks da neaišku, juk svajuones ne visada tepilduos. Palieksu rodenį i aš veina. Reiks priprasti.
Nebūtinaa negru gimti, kad galietumi Afrikuo gyvėnti. Atsiminu, kap į profki įstojau, susidraugavau su tuoki Liena iš Pasvalia. Anos tarmie no mona skyries kap deina no nakteis. Bat aš tėn, profkie, nešnekiejau žemaitiškaa, vo vis lietuviškaa. Ta nieks i nežinuoji muni žemaiti esont. Par Naujus Metus Liena parvažiava pas mona tievus, kartu so monim. Nu bova nustebusi, kada patyri, kad aš gryna žemaiti.
Vo kad joukas iš Tava šnektos, tap i tor būti. Juk Tu ne viesą laiką žemaitišką tešneki, vo tik tarpaas įsidronsinusi. Kaimynam gaunaas atrakcija. Ožtat i joukaas. Šnekiek vėsą laiką – apsipras, nebsijouks. I pati drosiau jauseis.
Šias laikaas žemaitiškaa šnekieti neunors. Kad i grynakraujis žemaitis, bo į kuoki valdžiuos kabinietą injejis lietuviška šnek, nors lend tas žemaitiškums par visus galus i niekap nesogeb anuo pakavuoti. Mokykluos vakaa tik lietuviškaa muokuomi šnekieti i rašyti. Žemaitiškaa nebmuok i nebnuor. Bova karta tuoks nutikims. Kaimynou parvežiau iš bibliuotekas Bagduona knyngieli žemaitiškaa parašyta  „ Likiema laiptaas“. Nuors kaimi visi žemaitiška šnekam, bet kap pradiejuom ton knyngeli skaityti, no ta ne visi išgaliejom. Vo keik prisijoukiem veins iš kėta – kelias deinas po tam pilvąą skaudieji. Vėsaa gatvelee bova dideliausi atrakcija ton knyngieli skaityti.
Nesupyk, brungiausi Daliuta, už tuoki nedelikatną klausimą. Vo tas kaimyna šou draugišks Tavij, a tik mintimis gali anon apsikabinti?
So geriausias linkiejimas Daliutaa.

Zita iš Mažeikių.