prasilenkėm tąkart
minioj

pečiais
vienas kitą kabinom
ir aš ištirpau
tu likai

kaip pasakoj
aš - arlekino

vaškinėms figūroms
tada
šypsojosi
mėlynos lūpos

ranka mojavau
išėjau
teliko
iliuzijos būtos

dabar iš balkono /aukštai/
žvalgaus
ieškau
žvilgsnio
slaptingo

gal tu palikai nenorom
bet liko
vaške mano lūpos