Labiausiai trokštu, kad nutrauktum tylą
Sprangiu žodžiu, ar bent atodūsiu giliu.
Degu nekantrumu, te lūpos man prabyla,
Tylos ilgiau pakęst n e b e g a l i u.

Ji - tarsi vagiantis jausmus vaiduoklis,
Žiauri kankintoja yra tylos dvasia.
Tad jei gali, ištark bent vieną žodį,
Nusišypsok su kibirkštėlėm akyse...

Staiga, akis pramerkusi, suvokiu -
Šiame p a s a u l y j e likau viena.