Keistai medžius genėja va - karai,
Labai keistai, tik liemenys palikę--
Ruduo ateis, šaligatvis švariai
Atkiš į dangų cementinę plikę--

Nei lapų mindžioti nereikia, o lia lia,
Nei jų sušluoti į krūvelę menką--
Dėja, mados šios tunelio gale
Skaudžiausias kirtis žmogui žemėj tenka--

Jau ir į Lietuvą tokios mados gaisrai
Iš lėto slenka, dykuma ištryškę--
Prie bažnytėlės augo liepos taip gražiai,
Dabar pro nebūties vagelę blyškią

Pašiurpę blaškojsi juodi stulpai tiktai,
Po lapą kitą tarsi ašarą išlieję,
O varpas skamba čaižiai ir piktai--
Einu vienatve klykiančia alėja...