Par kijmieli ėja, tuolumon veizieja.
Šėldi anų sauli, glamonieji viejaa.
Mamuos švelnias ronkas, mamuos meilias akys...
Su mama deineles lėngvas, kap plaštakės.

Išaugiena dokrą, anūkus augėna...
Kap pati gyveena, veins Dievulis žėna.
Kas tavi, mamyti, vakarą ton šauki?
Kas tavis, brungiuoji,vakarą ton lauki?

Mienou sopa žvaigždi, debesie lingava.
Tu padieje ronka po žundeliu sava,..
Užmiga tap saldžie... Vo ont kieta ryta
Mamas nebibuova... Skaudie verki Zita.

Angelaa ont ronkų nuneši  į ruojų
Dūši - baltą paukštį, Viešpačiou po kuojų.
Vuo, šėrdiel, nurimki, - sielvartą užtenk jau...
Naktimis kuždiesi mamas vardą švėntą...

An stuovės pri durių, lauks tavis pri vartų
Tu girdiesi šaukunt \"Zita\" šimtus kartų...
Pri užkluota stalą giemines, degs žvakis
Tau vėsor vaidenses mamas meilias akys.

Šaltis jau par peivas, par laukus ateja.
Viesas mamas gieles suodne nužydieja...
Ir nuvyta žeidą po sneigu ont kaapa,
-Jau ateja žeima, - kaimi žmuonis saka.

Neliūdiek, dukreli, neliūdiek, Zituti,
Mama ruodys kėlią, kap naktie žvaigžduti.
An padies gyventi, an padies kintieti,
Ana visas kliūtis padies  nugalieti.