Vėl čia

Plokščia
tik perrėžta šešėly rėmų
nėščia kančia
nakčia
kai išteka ant sienų
pasipjovus pilnatis
delčia
galanda ašmenis
– Tu čia?
tyla pulsuoja venom
kaukia
vis dar laukiu
paslapčia
tuščia dangum
lyg tyčia
plečias žvaigždžių vyzdžiai
nedrįsčiau
pati
atgal negrįščiau –
kūną pilku apklotu apklotų...
ant ešafoto
kelių galva nusvyra
– Kirsk!
delsi
girdžiu – kurčia
maldauti paika
nepulsiu –
mea culpa –
laikas
duoda kelią aukai
traukai
atsiduodu pėsčia
ant žemės
kai budelis dangum risčia
delčia...
Maybe