apkabinti
Pavasaris. Už lango ūkas.
„Nereikia manęs apkabinti“.
Nešu tau delnuos sidabriuką įsupus –
Atspėk, kas? – dovanosiu tau viltį.
Namų nesimato per miglą.
Miestas apsnūdęs atrodo.
Nešu šilumos tau truputį,
Ir dovanoju tau lobį –
Draugystę, mažutę it lašas
rasos ant didžiulio stiklo.
„Nereikia manęs apkabinti“ –
o aš vis tiek apkabinsiu.