-
tuščiuos ciferblatuos mums iškopiau niekieno vardą
atpigo naktis po nudilusios prabos poeto
padu
Dievas davė po du kaži kiek pasiliko
suspėt paskui laumžiedžiais byrančius mus
vėl išmėtė
sąrašus gruodžio
numikim edeno palėpėj
kol plėšrūs sapnai neišspjauk stiklo miesto monetos
įleidžia šaknis ciferblatuose adatos retos
buvai šilko siūlais kas priešpilnį smaugiama
lijo
priešvėjo kryptim nuo vardų ar pabėgai
- nuo myliu