Klajūne vėjau,
parašyki laišką
ant beržo tošies
raibos antelės plunksnele.
Juo pasidžiaugsiu iki soties,
kai durų neklebens pūga.
Tada pajusiu gaivią vėsą
laukų, upelių, ežerų...
Ak vėjau vėjau, tu plevėsa,
O be tavęs – man neramu.