Žudyk
Žudyk mane, žudyk kaip vakar.
Be paliovos, be priežasties...
Peiliu tapyk paveikslus darkart,
Randėtoj drobėj – atviroj visiems...
Raiščiu nakties akis užrišus,
Mėnulio vašką lašinki dosniai.
Idant pūslėmis širdis pamišus
Išlietų meilę trykštančią pūliniais.
Dangaus žarijomis suvilgyk kūną,
Nušluostyk kadagio spygliais,
Gleivėm švelnumo užkimšus burną,
Freskas įamžinki rimbų kirčiais.
Erškėtrožių daigus sodink į lysves,
Dar tvinksinčių, atvirų žaizdų.
Lai sminga šaknimis sočiai į gyslas
Lai raižo vidurius sodriu jausmu.
O aš nejučiomis prikandęs lūpas,
Sukaustytas ilsėsiuos tavoj malonėje,
Suvystytas it kūdikis kurs lopšyje supas,
Nuolankiai už rūpestį dėkodamas...