Tie nesibaigiantys likimo kirčiai...
Nepasipriešinsiu kerams tėkmės,
Praėjusių dienų nebepamiršiu,
O dar rytojui reikia ištvermės.

Tau būsiu atvira, Valdove laiko, -
Norėčiau aš dienų turėt daugiau,
Kad ilgesinga viltimi apsvaigus
Dar nereikėtų greit ištart - baigiau...

Norėčiau dar suspėti pasigauti
Greičiausią vėją žemėj iš visų,
Po lietumi daug kartų išsimaudyt,
Suvert karolius iš rasos lašų,

Per pievas bėgti, kol užgniaužtų kvapą,
Išskleidusi rankas, tarsi sparnus.
Gyvenimas man dar našta netapo,
Dar noriu garsiai šaukti - gyvenu!