pabaigos horizontai
din dan...
nimfetės vos pražydę
/prieš krantinę/
liaunais kotais
siūbavo vėjy
išplukdė atmintis mane
iš savo miesto uosto
dabar mira kvepėjo
čia milijonai svetimų akių
iš aklinų portretų žvelgė
din dan...
prie gomurio paplotis Dieviškas
prilipo
din dan...
medinis suolas
į Prokrusto lovą
šiandien
virto