Žiedai, žiedai, žiedai...
Užspaudžia lūpas šaukti...
Negali būt,  kad čia-
Tokiam žydėjime- sukauksiu.
Vilko balsu, žiemos speigu,
Negali būt, kad nepakilsiu,
Kvepėjime akacijų baltų,
Kai naktys tokios ramios, tokios šiltos.
Ir spurda lukštas dabarties-
Greičiau, greičiau...sušuk: gyventi!
It proveržis už tuos metus,
Kada žydėjime taip skauda...