Išsiuntęs laiškus, klausaus kaip liejasi dangus,
pritvinkęs neramių minčių, skutuosi barzdą
ir nuo akių nusikerpu kirpčius...

Išsitiesia diena už lango,
parketo siūlėse nusėda pelenai
it gatvių smogas, tu užtrenki duris
aklai sustojus ir nieko nesakai, nes nieko
tu nenori, nebent kad apkabinčiau švelniai,
ties tavimi sustojęs slenkančiu žvilgsniu,
brazdėčiau gitara, o tu mane viliotum –
pajuodusioj dienoj karštom glamonėm.

Išsiuntęs laiškus, sugrįžtu lietum, mintim sustojęs
trainiojuos ties langu, žinodamas – laikau tave
dangum paklydusių dienų širmoj kelionėj.