Aš labai pasenau, mano mieste,
Ir jau, regisi, nieko nepamenu,
Mano atmintys upėmis skiestos
Jau sustojo užtvertos kanaluose,

Aš labai pavargau ir nepamenu,
Ar buvai šitoks žalias, kai dribo
Nuo šakų balti žiedlapių manai,
Ar tiesiog tik pradėjau matyti,

Atakau, pasakytų  maniškiai,
Jei galėtų, mane prasenę,
Užsikloję vašku ir eglišakiais
Ir lig skalpo sulindę į žemę,

O ir tu, mano mieste, ne mano
Metęs spardytis, ėmės tvardytis,
Užblokuotais dangaus kanalais
Sužieduotas toks, ir sunormintas.