Išauš rytas ir pakels naują saulę,
Išbarstys mažus lašelius mūsų pievoj.
Prisirps vyšnios, rasos paragavę,
O tu vis tas pats horizontu ateisi...

Sėdėsiu ant kelmo, seno ąžuolo kelmo,
Nematysiu aplink dobilų ir lelijų,
Tų kur auga močiutės sodintam darže
Ir tavęs nematysiu, bet vis lauksiu ateinant.

Naktim nemiegosiu – skaičiuosiu žvaigždes
Degtukais pridegsiu mažą žvakelę.
Kol vaškas varvės į raukšlėtas rankas,
Aš lauksiu, lauksiu kol tu ateisi.

Nudils sūpuoklių grandinės, suolas supus,
Aš stebėsiu, kaip dulka žvyras nuo kelio.
Parimus prie vartų, melsva skarele,
Mielasis, vis lauksiu tavęs ateinant.