va taip sustok ant kopėčių viršaus
                              nes lipsiu aš po laiptą kojoms geliant
                                        iki tavęs po gurkšnį lašą-sušlapau
                                            tiek norų maudos prakaito geldelėj
                                                            tu visas ten ties ūkanų riba
                                                                miglas praskirsiu klaupčiodama koptais
                                                                                  ir laipto apačią paliesdama kakta
                                                                                      bijosiu kad tų viršutinių nepavogtų
                                                                                            ne tokie skiemenys nesimatuoja žodžiai
                                                                                                        skirtingi požiūriai dar laiko praraja
                                                                                                    ir tas kažkas išgertas svaigiai godžiai
                                                                                            įteikęs kopėčias kad lipčiau pas tave
                                                                                          IKI  TAVĘS  LAIMINGA AMŽINYBĖ