Eilės tau
Tai eilės tau –
Tavo akims ir lūpoms,
Banguojantiems rugiais plaukams.
Tai eilės tau –
Jos tartum paukščiai tupias
Ir čiulba ilgesio laukams.
Ar tu žinai –
Eilėms nereikia saulės –
Jos sklando tarp gėlių žemai.
Kiekvieną pumpurą –
Negertą taurę –
Ragauja žodžiais...
Ar žinai?
..............................................................
Kaip keista,
Kada paukščiai lizdą suka
Ant žemės –
Skraido danguje.
Ir visuomet rytais ateina rūkas,
Ir saulę laiko glėbyje.
Ji nešviečia, nešildo ir neglosto –
Rasa nekrinta nuo gėlių,
Nedžiūsta ašaros ant mano skruostų.
Jos tokios sunkios...
Negaliu
Pakilt ir skrist aukštai virš medžių,
Dangus bekraštis –
Aš bijau...
Ant žemės ilgesio tik nusileidžiu –
Galbūt priimsi...
Atėjau.
.................................................................
Priimsiu, patikėk,
Tikrai priimsiu –
Eiles juk šias tik tau vienai sakau.
Nors rūką,
O ne saulę pasiimsim,
Bet būsim žemėje arti dangaus.