Ketvirtadienio rytą speiguotą
tu prabusi tikru poetu,
o gal vienas šventai nusijuoksi
iš vaikiškų savo minčių.

Iš to vakarykščio džiaugsmo,
kad virš namo raina žvaigždė
į kaminą šaltą sukniauks tik,
bet įkrist pas tave negalės.

O penktadienio rytą kovas
aštriom pasagom sužeis,
ir žodžiai tekės lyg kraujas
tavo švariais marškiniais.