lietus

ir nakties tylą
ir marių vėsą
ir tavo balsą
mintim paliesiu

sudrumsiu miegą
rūkais ateisiu
ant miesto upėm
ir sapno vaisiais

raškyki lūpas
it maldą gerki
neatsibuski
neatsimerki

nakčia atėjus
išbridus miegą
įkrisiu rytą
į tavo glėbį
anamcara