lietus
ir nakties tylą
ir marių vėsą
ir tavo balsą
mintim paliesiu
sudrumsiu miegą
rūkais ateisiu
ant miesto upėm
ir sapno vaisiais
raškyki lūpas
it maldą gerki
neatsibuski
neatsimerki
nakčia atėjus
išbridus miegą
įkrisiu rytą
į tavo glėbį
anamcara