jis sukasi
it žemė aplink savo ašį
lyg Galilėjas atradęs sukimosi prasmę
jo rūbo plazdanti burė gaudo vėją Baltojo slėnio
ir siunčia jai virpesį nendrinio najaus

ir regis
jau sukasi visas pasaulis
o jis lyg sustoja tik rūbas vis plazda
it vėjyje burė ar vėliava sniego baltumo
į Mekos pusę