Atsistoki prie baltų bijūnų,
Prie baltų bijūnų žydinčių,
Juk tik kartą čia taip metuos būna
Nuo pražydusių gėlių šviesu.

Glausk prie veido kvapnų, purų žiedą
Ir šnabždėki kerinčius žodžius,
Kad birželio naktį nieks nemiega,
Nes naktis gražesnė už sapnus.

Drungnas vėjas neša svaigų kvapą
Ir lašelį liūdesio tylaus,
Ką nusviręs bijūnėlis  šneka
Baltagalvio širdimi paklausk.

Kai sniege nugrims vėl sodo takas
Ir  už lango bus žvarbu žvarbu,
Baltas žiedas ant albumo lapo
Tegul šildys birželiu abu.

Atsistoki prie baltų bijūnų,
Prie baltų bijūnų žydinčių.
Pažiūrėk, rasos lašeliai srūva
Rankom ir žiedais kartu.