šVyTėK, -
lemtie, palikdama
dalį savęs
mano gyvenime.
šVyTėK, -
meilės genama
siluetų šurmuly
saulės šviesoje.
Žingsniuoja
palaimintas siluetas
žvakių taku,
be šėšėlio - vienas,
nešdamas man
viltį
šviesą;
švyti ant delnų.
šVyTėK, -
lemtie, palikdama
šviesą,
jausmą tyrą
mano delne,
mano gyvenime;
žingsniuoja
vienišas siluetas
paslapties keliu,
nėra melo -
šviesu
tačiau be šešėlio;
šVyTėK, -
žingsniuojant
pelenais nuklotu
keliu...