Šiandien aš niekur neisiu
ir netgi nesikelsiu-
ar girdite mane?
Šiąnakt galva taip svaigo,
audringą tango šoko
kažkas krūtinėj manoje.
Šįryt ir sielą kažko gelia
ir kirba klausimų šimtai:
Kažin ar aš užtektinai
pravėriau langą,
nes neužuodžiu to svaigimo,
kaip žydi jazminai...
O gal išdraskė žaibas lizdą,
nes nesigirdi,
kaip kalena mūs gandrai?..
O ir vaikai, kodėl taip tyliai kalba-
Gal ir klausa jau nebe ta?
Juk jie rytais taip šaukdavo,
Kad tingi keltis, kas gi jiems tada?
Šiandien jaučiu, kad reikia
Man pažvelgt į dangų
Ir susirasti kelio pradžią savyje...
Ir noris taip visus matyti,
ką teko man sutikt
ir apkabinti savo kelyje...
Tiktai jaučiu,
Kaip byra laiko smiltys,
Ir bėga laiko tarpsniai akyse:
Na štai gimiau, čia augau,
O štai prie liepos meilė buvo atskleista,
Čia su Tavim vaikus auginom...
Bet stoviu prie dangaus tik aš viena.