Nematyk, kad vakar gimiau
iš sulyto pasaulio ėjau
ilgai į save, kol savim nebuvau.
Nematyk, kad sėlina rytas
vakarykštis. Ir pyktis
žodžius gerklėje ima vytis.
Nematyk, kad leidžiasi saulė
rytuose. Tai – apgaulė.
Nematyk...
Kol mane, tebebyrančią, gaudai...