Pora našlių
Tavimi išsidūriau akis,
O po to dar nagus atsiplėšiau,
Kad savi jog netektų manyt,
Kad atminčiau, jog esame priešai.
Veiksmas toks - tango šoka luošiai.
Kas be rankos, o kas - be kojos.
Nukraujavę abu panašiai,
Geisdami mirtinai būt herojais.
Ir po savo puikybės našta
Su keiksmais, be maldos - iki galo.
Vienas šaltas, kita - dar karšta.
Aš - už kibiro, tu - už bokalo...
Beprasmybėje ieškom prasmės -
Kas iš tuščio kiaurą užpildys?
Mūsų meiles jau dengia žolė,
Jau palaidotos mūsų širdys.
Prie paminklų meilius žodžius
Atmintis į paviršių kelią
Ir akims išdurtoms uždžiūt
Trukdo ilgesio gyvas upelis.