Smagu man senas nuotraukas vartyti:
Jose klasės draugai ir aš laiminga...
Tik nežinau, ar drįsčiau pasakyti,
Į kurias akis mano žvilgsnis sminga.

Juokinga net ir sau dabar atrodau -
Tuomet tavų akių man nereikėjo,
(Pirmūnai juk visoms būna nuobodūs).
Bet, dar menu, kuriam suole sėdėjai.

O už tavęs - sėdėjom dvi mergelės...
Po suolu kai paspyrei mums laiškelį,
Svarstėm ilgai, kuriai laiškelis skirtas.

Gal tyčia neskubėjom jo pakelti?
Ir tik dabar prisiimu sau kaltę,
Nes jau žinau, kam buvo jis paspirtas...