Sutrupėjo širdis
Tarsi titnagas,
Išplasnojo balandžiai
Gyvent
Į pasaulį , truputį pamišusį,
Trupiniais meilės prasmę
Pagaut...
Ir pririnko vienatvių,
Kaip perlų,
Paskandintų kančių
Vandenuos,
Spindesy ilgesingam
Paliko
Be prasmės ,
Be jokios pabaigos.