Kuokė kuoruonė aš dabar par anon isėtaisiau. Išsėruošiau anondėin i krautovė, sakau, dounelės kuoki kepaleli parsėnešu, rasėnt dar ėr svėstelė nusėpėrkso, prieskuone čysta jau bėngas, rektom ėr tu nusėpėrktė. Saulelė žemė rėtėniejas, paukštele čiolb, šėrdelė gluosta, žmuoniu gatvie pėlna, vėsė iš po žėimuos mėigu iš nomu išlinda prasėviedintė. Ėr tuo krautovie suolidni eilelė besonti. Isėrėkiavau ėr aš, prisėronkiuojosi sava kresteli šiuo bei tuo. Pardaviejė soveizieje vėskon, kon toriejau, truopne soskaičiava ėr veiz i moni,- a vėskas,- klaus. Sakau, dar Viagras mon reikietom...Kuo, kuo – išspruoga pardaviejės akys. No viagras, – da syki pakartuojau. Ta če, - gal tava diedokau rek,- saka.  Kuokem diedokau, - sopykau, - mona diedoks jau pėnkė meta kap po žemelės ėlsas, - monėi rek Viagras. Veiz ana i moni, aš – i anon, vo eilie vėsė žmuonės kažkodiel tėik joukas, no, na vėsė garsė, kėtė bėški pričiaupėn tas bornas. Sosėmiečiau, nieka nabsopronto, dielkuo mon tuos Viagras nadoud, tik paskiau dingt mintės, Dievaliau brongus, jog monėi Viguoras rek... Nupylė moni karštis nu galvuos iki kuoju, vo vėsims dar skanesnė jouka iš dornuos buobas. Išspūdėnau iš krautovės vėsa po prakaita. Vėskas būtom dar posė biedos, bet kad i ton kriautovė ėr po še dėina nuetė nabgalio, kap tik moni pardaviejės pamata, tep ėr vypsa pakompes. Vo jog aš ėr šėrdi toro, tad eno i kita kriautovė. Ana yr geruoka tuoliau, kol pareno so tašiem iš anuos nomėi, keiko ton Viagra sosėrėisdama.