Vilija

užgiedok, kol virš laumžirgių švinta
kol upelis nuo mėnesio baltas

užgiedok žengiant mylią septintą
devynmyliais pavargėlio batais

užsimerkęs į dangų parverki
kaulo lūpas prašau užgiedoki

kol dar švinta virš plaukiančio lauko
kol nespėjo manęs išparduoti

kol nespėjo į rėžį supjausyt
kol kasų seserims nenukirpo

užgiedok viršum tekančio lauko
prisiliesdamas sąmonės virpančios
anamcara