Vilija
užgiedok, kol virš laumžirgių švinta
kol upelis nuo mėnesio baltas
užgiedok žengiant mylią septintą
devynmyliais pavargėlio batais
užsimerkęs į dangų parverki
kaulo lūpas prašau užgiedoki
kol dar švinta virš plaukiančio lauko
kol nespėjo manęs išparduoti
kol nespėjo į rėžį supjausyt
kol kasų seserims nenukirpo
užgiedok viršum tekančio lauko
prisiliesdamas sąmonės virpančios