...toli tylėjau –
kiek užmato mintys,
kiek smelkias į žingsnius
jausmai, –
             lyg jūrmylėm
neišmatuoto kranto
ir to artumo
                   iš žemai
lyg augtų medžiais
paprastumas,
                     leidžiantis
kartu ir ošti, ir ramintis
į bangas
subyrančiam šlaite
čia pat –
                           toli
tylėjau, kiek užmato
mintys...